{"id":477,"date":"2023-10-26T06:34:43","date_gmt":"2023-10-26T03:34:43","guid":{"rendered":"http:\/\/af.mancanweb.com\/?p=477"},"modified":"2024-10-20T19:43:49","modified_gmt":"2024-10-20T16:43:49","slug":"nitratai-sachtiniu-suliniu-vandenyje-ir-ju-salinimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/nitratai-sachtiniu-suliniu-vandenyje-ir-ju-salinimas\/","title":{"rendered":"Nitratai \u0161achtini\u0173 \u0161ulini\u0173 vandenyje ir j\u0173 \u0161alinimas"},"content":{"rendered":"

Nitratai vandenyje \u2013 chemin\u0117s med\u017eiagos, kurios gali patekti \u012f vanden\u012f i\u0161 tr\u0105\u0161\u0173, nuotek\u0173 ar pramonini\u0173 \u0161altini\u0173. Didelis nitrat\u0173 kiekis geriamajame vandenyje gali b\u016bti pavojingas sveikatai, ypa\u010d k\u016bdikiams ir n\u0117\u0161\u010dioms moterims, nes gali sutrikdyti deguonies perne\u0161im\u0105 organizme. Vandens tyrimai padeda nustatyti j\u0173 lyg\u012f.<\/strong><\/p>\n

Po\u017eemini\u0173 vanden\u0173 svarbiausia problema yra pernelyg didel\u0117s gele\u017eies jungini\u0173, kartais mangano, amonio ar sieros vandenilio koncentracijos, o \u0161ulini\u0173 ir \u0161altini\u0173 vandenyje ji neegzistuoja; \u010dia pagrindin\u0117 ir did\u017eiausia problema yra nitratai <\/b>(\u010dia nebus kalbama apie mikrobiologin\u0119 \u0161ulini\u0173 vandens tar\u0161\u0105). Nitratai turi dar kit\u0105 pavadinim\u0105 (sinonim\u0105), kuris pla\u010diai vartojamas \u017eemdirbi\u0173 ar kaimo \u017emoni\u0173 \u2013 salietra. <\/b>Kalio nitratas vadinamas kalio salietra, amonio nitratas \u2013 amonio salietra ir t. t.<\/p>\n

Kas yra nitratai, kod\u0117l apie juos tiek daug kalbama ir ra\u0161oma, ar jie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra tokie bais\u016bs ir pavojingi? Nitratai yra viena i\u0161 daugelio azoto jungini\u0173 form\u0173, o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svarbiausi biogeniniai elementai. Biogeniniai elementai yra tiesiog b\u016btini normaliam gyv\u0173 organizm\u0173 egzistavimui. Be salietros, taip pat kalio ir fosforo tr\u0105\u0161\u0173 ne\u012fmanoma u\u017eauginti gero derliaus. Ta\u010diau nitratai (salietros) turi dar vien\u0105 labai svarbi\u0105 savyb\u0119 \u2013 vis\u0173 metal\u0173 nitratai yra gerai tirp\u016bs vandenyje ir ta j\u0173 dalis, kurios nesp\u0117ja pasisavinti gyvi organizmai (mikroorganizmai ir augalai) baltym\u0173 sintezei, lengvai migruoja ir patenka \u012f gruntinius vandenis. Taip nitratai atsiranda \u0161ulini\u0173, \u0161altini\u0173 ir negili\u0173 gr\u0119\u017eini\u0173 vandenyje.<\/p>\n

Gydytojai higienistai nustat\u0117, kad, patek\u0119 \u012f \u017emogaus organizm\u0105 ir veikiami \u012fvairi\u0173 ferment\u0173, nitratai pirmiausiai virsta daug pavojingesniais nitritais, o \u0161ie nitrozo junginiais. Atliekant bandymus su \u012fvairiais gyv\u016bnais nustatyta, kad nitrozo junginiai jau yra kancerogenai ir skatina piktybini\u0173 augli\u0173 atsiradim\u0105. Nitritai veikia pana\u0161iai kaip ir smalk\u0117s (sinonimas\u00a0 \u2013 anglies monoksidas, CO), t. y. trukdo hemoglobinui apr\u016bpinti organizm\u0105 deguonimi.<\/span><\/p>\n

Atsi\u017evelgdamos \u012f PSO (Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos) specialist\u0173 rekomendacijas, visos pasaulio valstyb\u0117s geriamojo vandens normose grie\u017etai riboja nitrit\u0173 ir nitrat\u0173 koncentracijas. Pagal Lietuvos geriamojo vandens higienos norm\u0105 HN 24: 2003 nitrit\u0173 koncentracija vandenyje neturi vir\u0161yti 0,5 mg\/L, o nitrat\u0173 \u2013 50 mg\/L (k\u016bdikiams 10 mg\/L).<\/p>\n

Tie Lietuvos gyventojai, kurie geriam\u0105j\u012f vanden\u012f gauna i\u0161 centralizuot\u0173 vandens tiekimo sistem\u0173, su nitrit\u0173 ir nitrat\u0173 problema prakti\u0161kai nesusiduria. Ta\u010diau nema\u017ea dalis Lietuvos kaim\u0173 gyventoj\u0173 gerti ir maistui gaminti vis dar naudoja \u0161achtini\u0173 \u0161ulini\u0173 vanden\u012f. Aplinkos ministerijos duomenimis, \u0161iuo metu Lietuvoje yra apie 300 t\u016bkstan\u010di\u0173 kastini\u0173 \u0161ulini\u0173 (negili\u0173 2\u20135 m gylio \u0161achtini\u0173 \u0161ulini\u0173), i\u0161 kuri\u0173 vanden\u012f geria apie tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173. Tos pa\u010dios ministerijos duomenimis, ma\u017edaug pus\u0117je \u0161ulini\u0173 yra gerokai padid\u0117jusios nitrat\u0173 koncentracijos. \u0160ios knygos autoriui teko tirti ne vien\u0105 \u0161imt\u0105 \u0161ulini\u0173 vanden\u0173, atve\u017et\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 Lietuvos rajon\u0173. Tyrim\u0173 rezultatai li\u016bdina. Tik nedidel\u0117s dalies \u0161ulini\u0173 vandenyje nitrat\u0173 koncentracija buvo ma\u017eesn\u0117 negu 50 mg\/L. Labai da\u017enai nitrat\u0173 koncentracijos vir\u0161ydavo leid\u017eiam\u0105 norm\u0105 2\u20133 ir daugiau kart\u0173. Buvo ir \u0161ulinys rekordininkas. Jame nitrat\u0173 koncentracija siek\u0117 850 mg\/L. Tokiu vandeniu reikia laistyti dar\u017eus ir derlius garantuotas, ta\u010diau gerti tok\u012f vanden\u012f i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pavojinga. Nereti atvejai, kai \u0161ulini\u0173 savininkai net ne\u017eino, kokios kokyb\u0117s vanduo yra j\u0173 \u0161uliniuose ir kokios ten yra nitrat\u0173 koncentracijos.<\/b><\/p>\n

Kaip nitratai patenka \u012f \u0161ulini\u0173 ar negili\u0173 gr\u0119\u017eini\u0173 vanden\u012f? Pirmas ir nuolatinis nitrat\u0173 \u0161altinis yra atmosfera. Deginant bet kok\u012f kur\u0105 krosnyse, katilin\u0117se, automobili\u0173 varikliuose ir kt. yra reikalingas ore esantis deguonis. Kartu su oro deguonimi \u012f degimo kameras patenka ir azotas, kurio ore yra gerokai daugiau negu deguonies. Auk\u0161toje temperat\u016broje dalis gana inerti\u0161ko (neaktyvaus) azoto paver\u010diama azoto oksidais, kurie kartu su kitais degimo produktais patenka \u012f atmosfer\u0105. V\u0117liau azoto oksidai atmosferoje toliau transformuojasi ir pasigamin\u0119 nitratai su krituliais pasiekia \u017eem\u0117s pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n

Antras \u0161altinis \u2013 tai mineralin\u0117s ir organin\u0117s azoto turin\u010dios tr\u0105\u0161os. Tr\u0119\u0161iama da\u017eniausiai pavasar\u012f arba vasaros prad\u017eioje.<\/p>\n

Tre\u010dias \u0161altinis \u2013 tai azoto turin\u010di\u0173 organini\u0173 med\u017eiag\u0173 irimas dirvoje ir vandenyje.<\/p>\n

Nustatyta, kad nitrat\u0173 koncentracijos \u0161ulini\u0173 vandenyje kei\u010diasi, kei\u010diantis met\u0173 laikams. Did\u017eiausios nitrat\u0173 koncentracijos paprastai fiksuojamos pavasar\u012f ir vasaros prad\u017eioje, o ma\u017eiausios \u2013 v\u0117lyv\u0105 ruden\u012f ir \u017eiem\u0105.<\/p>\n

1992\u20131994 m. m., t. y. trejus metus, autorius steb\u0117jo nitrat\u0173 koncentracij\u0173 sezoninius svyravimus dviejuose \u0161achtiniuose \u0161uliniuose sodinink\u0173 bendrijoje ant Vok\u0117s up\u0117s kranto. Chemin\u0117 analiz\u0117 buvo atliekama ne re\u010diau kaip du kartus (kartais ir da\u017eniau) per m\u0117nes\u012f. Vidutiniai kiekvieno m\u0117nesio rezultatai yra pateikti 1\u00a0<\/b>lentel\u0117je ir 1 paveiksle.<\/p>\n

1 lentel\u0117. Sezoniniai nitrat\u0173 koncentracij\u0173 kitimai \u0161ulini\u0173 vandenyje<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
\n

M\u0117nuo<\/p>\n<\/td>\n

\n

Vidutin\u0117 nitrat\u0173 (NO3<\/sub>\u00ad\u2013<\/sup> jon\u0173) koncentracija, mg\/L<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

1-asis \u0161ulinys<\/p>\n<\/td>\n

\n

2-asis \u0161ulinys<\/b><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Sausis<\/p>\n<\/td>\n

\n

32<\/p>\n<\/td>\n

\n

17<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Vasaris<\/p>\n<\/td>\n

\n

34<\/p>\n<\/td>\n

\n

19<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Kovas<\/p>\n<\/td>\n

\n

45<\/p>\n<\/td>\n

\n

28<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Balandis<\/p>\n<\/td>\n

\n

68<\/p>\n<\/td>\n

\n

49<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Gegu\u017e\u0117<\/p>\n<\/td>\n

\n

95<\/p>\n<\/td>\n

\n

63<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Bir\u017eelis<\/p>\n<\/td>\n

\n

83<\/p>\n<\/td>\n

\n

55<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Liepa<\/p>\n<\/td>\n

\n

57<\/p>\n<\/td>\n

\n

42<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Rugpj\u016btis<\/p>\n<\/td>\n

\n

51<\/p>\n<\/td>\n

\n

40<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Rugs\u0117jis<\/p>\n<\/td>\n

\n

45<\/p>\n<\/td>\n

\n

31<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Spalis<\/p>\n<\/td>\n

\n

42<\/p>\n<\/td>\n

\n

27<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Lapkritis<\/p>\n<\/td>\n

\n

38<\/p>\n<\/td>\n

\n

22<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Gruodis<\/p>\n<\/td>\n

\n

34<\/p>\n<\/td>\n

\n

21<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

1 pav. Sezoniniai nitrat\u0173 koncentracij\u0173 svyravimai \u0161ulini\u0173 vandenyje<\/p>\n

Matome, kad abiej\u0173 \u0161ulini\u0173 vandenyje nitrat\u0173 koncentracijos keit\u0117si analogi\u0161kai. Did\u017eiausios koncentracijos fiksuotos baland\u017eio, gegu\u017e\u0117s, bir\u017eelio m\u0117nesiais (maksimumas gegu\u017e\u0119), o ma\u017eiausios \u2013 lapkrit\u012f, gruod\u012f, saus\u012f, vasar\u012f. Kit\u0173 dvej\u0173 met\u0173 steb\u0117jim\u0173 rezultatai buvo labai pana\u0161\u016bs \u012f parodytus lentel\u0117je ir paveiksle ir tod\u0117l \u010dia nepateikti.<\/p>\n

Beje, teko steb\u0117ti ir sezoninius nitrat\u0173 koncentracij\u0173 svyravimus \u012fvairiose vietose tryk\u0161tan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173 vandenyje. Koncentracij\u0173 sezonini\u0173 kitim\u0173 eiga yra labai pana\u0161i \u012f kitimus \u0161uliniuose, tik \u0161altini\u0173 vandenyje nitrat\u0173 koncentracijos paprastai b\u016bna gerokai ma\u017eesn\u0117s negu \u0161ulini\u0173 vandenyje ir da\u017eniausiai nevir\u0161ija geriamojo vandens higienos normos HN 24:2003 reikalavim\u0173.<\/p>\n

Kod\u0117l did\u017eiausios nitrat\u0173 koncentracijos vandenyje rastos baland\u017eio, gegu\u017e\u0117s, bir\u017eelio m\u0117nes\u012f, o ma\u017eiausios \u2013 lapkrit\u012f, gruod\u012f, saus\u012f ir vasar\u012f? Autoriaus nuomone, pakankamai logi\u0161kas b\u016bt\u0173 toks paai\u0161kinimas. \u017diem\u0105, \u012f\u0161alus \u017eemei, nevyksta nitrat\u0173 migracija \u012f gruntinius vandenis. \u017diem\u0105 netr\u0119\u0161iamos dirvos, o i\u0161 atmosferos \u012f \u017eem\u0119 patek\u0119 nitratai kaupiasi jos pavir\u0161iuje. Pavasar\u012f, i\u0161\u0117jus \u012f\u0161alui, per \u017eiem\u0105 susikaup\u0119 pavir\u0161iuje nitratai keliauja \u012f gruntinius vandenis ir kartu \u012f \u0161ulinius. \u010cia pat prasideda intensyv\u016bs \u017eem\u0117s \u016bkio darbai ir kartu intensyvus dirv\u0173 tr\u0119\u0161imas organin\u0117mis ir mineralin\u0117mis tr\u0105\u0161omis. \u0160iuo metu nitrat\u0173 koncentracijos \u0161ulini\u0173 vandenyje pasiekia maksimalias reik\u0161mes. Dar labiau at\u0161ilus orams, prasideda intensyvus augal\u0173 (ir \u012fvairi\u0173 mikroorganizm\u0173) vegetacijos periodas, kurio metu nitrat\u0173 azotas naudojamas baltym\u0173 sintezei ir nitrat\u0173 koncentracijos dirvoje bei gruntiniame vandenyje spar\u010diai ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n

Tod\u0117l, autoriaus manymu, pasitikrinti,<\/ins> kiek nitrat\u0173 yra \u0161ulini\u0173 vandenyje, reik\u0117t\u0173 pavasar\u012f ir vasaros prad\u017eioje. Jeigu \u0161iuo metu nitrat\u0173 koncentracijos vandenyje nevir\u0161ija higienos normos reikalavim\u0173 (\u226450 mg\/L), tai prakti\u0161kai galima garantuoti, kad kitu met\u0173 laiku j\u0173 bus dar ma\u017eiau.<\/p>\n

O dabar reik\u0117t\u0173 aptarti tai, kaip pa\u0161alinti nitratus i\u0161 \u0161ulini\u0173 vandens arba bent suma\u017einti j\u0173 koncentracijas. Pakalb\u0117jus \u0161ia tema su \u012fvairiais \u017emon\u0117mis, galima i\u0161girsti pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 nuomoni\u0173, pasi\u016blym\u0173, rekomendacij\u0173 ir recept\u0173 pradedant tuo, kad \u0161ulinius reikia u\u017edengti dang\u010diais;<\/ins> apie \u0161ulin\u012f suformuoti 1\u20132 metr\u0173 skersmens ir ne ma\u017eesnio negu 1 metro storio apsaugin\u012f molio sluoksn\u012f arba \u012f \u0161ulin\u012f pripilti chlorkalki\u0173 ir paskui vanden\u012f i\u0161semti; nitratus i\u0161 \u0161ulinio tiesiog i\u0161semti. Deja, nei vienas i\u0161 \u010dia pamin\u0117t\u0173 b\u016bd\u0173 nitrat\u0173 koncentracij\u0173 \u0161ulini\u0173 vandenyje nesuma\u017eina. Juk \u0161ulinys n\u0117ra sand\u0117lys, kuriame renkasi ir kaupiasi nitratai. \u0160ulinio vandenyje nitrat\u0173 koncentracijos yra tokios pa\u010dios, kaip ir aplink j\u012f esan\u010diame gruntiniame vandenyje, kuris ir maitina \u0161ulin\u012f. Jeigu pavykt\u0173 suma\u017einti nitrat\u0173 koncentracijas \u0161ulin\u012f maitinan\u010diame gruntiniame vandenyje, tai automati\u0161kai iki tokio pat lygio suma\u017e\u0117t\u0173 nitrat\u0173 koncentracijos ir pa\u010diame \u0161ulinio vandenyje. Kaip tai padaryti? Aplink \u0161ulin\u012f tur\u0117t\u0173 b\u016bti tam tikro dyd\u017eio sanitarin\u0117 zona (kokio tiksliai dyd\u017eio,<\/ins> sunku pasakyti, bet, autoriaus manymu, nema\u017ea), kurioje neb\u016bt\u0173 intensyviai \u016bkininkaujama, kurioje neb\u016bt\u0173 tvart\u0173 su \u0161alia j\u0173 saugomomis m\u0117\u0161lo kr\u016bvomis ir pana\u0161iai. Kitaip tariant, \u0161ulinys tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012frengtas atokiau nuo \u016bkini\u0173 pastat\u0173 ir intensyviai dirbam\u0173 \u017eemi\u0173. Ta\u010diau tai n\u0117ra patogu ir tod\u0117l \u0161uliniai paprastai \u012frengiami kuo ar\u010diau nam\u0173. Kita vertus, \u012frengus \u0161ulin\u012f atokiau nuo savo vald\u0173, dar neai\u0161ku,<\/ins> ar nitrat\u0173 suma\u017e\u0117s. Juk n\u0117ra ai\u0161ku,<\/ins> kokiais keliais keliauja gruntinis vanduo. Galimas dalykas, kad gruntinis vanduo,<\/ins> pamaitintas nitratais kaimyn\u0173, kaip tik atkeliauja \u012f j\u016bs\u0173 \u0161ulin\u012f.<\/p>\n

Garantuotas b\u016bdas atsikratyti daug nitrat\u0173 turin\u010dio vandens \u2013 \u012fsirengti gilesn\u012f gr\u0119\u017ein\u012f. Ta\u010diau \u0161iuo atveju atsiras kit\u0173 problem\u0173: gr\u0119\u017einio vanduo grei\u010diausiai bus gele\u017eingas, jame gali b\u016bti padid\u0117jusios mangano ir amonio koncentracijos. \u0160iuo atveju v\u0117lgi reik\u0117s \u012fsirengti vandens gerinimo \u012frenginius.<\/p>\n

Kitas garantuotas nitrat\u0173 \u0161alinimo b\u016bdas \u2013vandens filtravimas tinkamu grei\u010diu per anijonito filtruojant\u012fj\u012f<\/ins>\u00a0 u\u017epild\u0105, pavyzd\u017eiui, chlorido formos (R\u2013R3<\/sub>NCl) silpnai \u00a0bazin\u012f anijonit\u0105. \u00a0\u0160ie anijonitai gerai \u0161alina NO3<\/sub>\u2013<\/sup>, SO4<\/sub>2\u2013<\/sup> ir daug kit\u0173 anijon\u0173:<\/p>\n

R\u2013NH3<\/sub>Cl + NO3<\/sub>\u2013<\/sup> \u2192 R\u2013NH3<\/sub>NO3<\/sub> + Cl\u2013<\/sup>,<\/p>\n

2 <\/ins>R\u2013NH3<\/sub>Cl + SO4<\/sub>2\u2013<\/sup> \u2192 (R\u2013NH3<\/sub>)2<\/sub>SO4<\/sub> + 2Cl\u2013<\/sup>.<\/p>\n

Matome, kad filtrate ekvivalenti\u0161kai did\u0117ja Cl\u2013 <\/sup>jon\u0173 \u00a0koncentracija, t. <\/ins>y., pa\u0161alinus i\u0161 vandens 1 mekv. NO3<\/sub>\u2013<\/sup> ar SO4<\/sub>2\u2013<\/sup> jon\u0173 (62 mg\u00a0 NO3<\/sub>\u2013<\/sup> ar 48 mg SO4<\/sub>2\u2013<\/sup>), filtrate 1 mekv. (35,5 mg) padid\u0117ja Cl\u2013 <\/sup>koncentracija. Nesunku apskai\u010diuoti, kad pa\u0161alinus i\u0161 vandens 250 mg (4,03 mekv.) NO3<\/sub>\u2013 <\/sup>\u00a0jon\u0173, \u012f filtrat\u0105 pereina 4,03 mekv. (143 mg) Cl\u2013 <\/sup>\u00a0jon\u0173. I\u0161sieikvojus anijonito main\u0173 gebai, silpnai baziniai R\u2013NH3<\/sub>Cl\u00a0 anijonitai regeneruojami valgomosios druskos, t. <\/ins>y. NaCl,<\/ins> tirpalu:<\/p>\n

R\u2013NH3<\/sub>NO3<\/sub> + NaCl \u2192 R\u2013NH3<\/sub>Cl + NaNO3\u00a0 <\/sub>(molekulin\u0117 lygtis)<\/p>\n

R\u2013NH3<\/sub>NO3<\/sub> + Cl\u2013<\/sup> \u2192 R\u2013NH3<\/sub>Cl + NO3<\/sub>\u2013<\/sup>\u00a0 <\/sub>(jonin\u0117 lygtis).<\/p>\n

Nitrit\u0173 koncentracija gamtiniame vandenyje d\u0117l j\u0173 nepatvarumo (jie vienodai lengvai redukuojami virsta amonio jonais, o oksiduojami\u00a0\u2013 nitrat\u0173 jonais) paprastai b\u016bna labai nedidel\u0117. \u0160variame vandenyje nitrit\u0173 sunku \u00a0aptikti, nes j\u0173 b\u016bna t\u016bkstantosios miligram\u0173 dalys litre. Kiek daugiau j\u0173 randama pasibaigus vegetacijos periodui, kai \u00fdra organin\u0117s med\u017eiagos. Nitritai \u00a0yra tarpin\u0117 nitrifikacijos \u00a0proceso dalis.<\/p>\n

VGTU Chemijos ir bioin\u017einerijos katedros Analizin\u0117s chemijos laboratorijoje buvo atlikti nitrat\u0173 \u0161alinimo naudojant silpnai bazin\u012f anijonit\u0105 tyrimai.\u00a0 4 cm skersmens stiklin\u0117\u00a0 kolon\u0117l\u0117 buvo \u012fkrauta 100 g japon\u0173 gamybos silpnai baziniu chlorido formos anijonitu R\u2013NH3<\/sub>Cl.\u00a0 Filtruoti buvo panaudotas higienos normos reikalavimus atitinkantis Vilniaus \u00a0Antavili\u0173 \u00a0vandenviet\u0117s vanduo, kuriame naudojant NaNO3<\/sub> sudaryta 107 mg\/L NO3<\/sub>\u2013 <\/sup>\u00a0jon\u0173 koncentracija. Filtravimo greitis ~5 m\/h. Filtruojama buvo tol, kol visi\u0161kai buvo i\u0161naudota anijonito \u00a0main\u0173 geba ir filtrate NO3<\/sub>\u2013<\/sup> jon\u0173 koncentracija gr\u012f\u017eo \u012f pradin\u012f 107 mg\/L lyg\u012f. \u0160io tyrimo rezultatai pateikti 2 pav. \u00a0Tyrimas \u00a0parod\u0117,<\/ins> kad \u0161iomis s\u0105lygomis galima nitratus pa\u0161alinti i\u0161 40 litr\u0173 vandens. Filtruojant daugiau vandens, nitrat\u0173 koncentracija filtrate pradeda did\u0117ti ir \u012f pradin\u012f lyg\u012f gr\u012f\u017eta nufiltravus 60 litr\u0173 vandens.<\/p>\n

Atlikus anijonito regeneracij\u0105, \u00a0tyrimas buvo pakartotas. Per antr\u0105j\u012f tyrim\u0105 gauti beveik analogi\u0161ki rezultatai ir tod\u0117l \u010dia nepateikti.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

2 pav. Nitrat\u0173 \u0161alinimas naudojant chlorido formos (R-NH3Cl) anijonit\u0105<\/p>\n

Pabaigus antr\u0105j\u012f tyrim\u0105, anijonitas buvo regeneruojamas ne NaCl, bet NaHCO3<\/sub>(geriamosios sodos) tirpalu, t. <\/ins>y. vietoje chlorido formos anijonito R\u2013NH3<\/sub>Cl buvo gautas\u00a0 hidrokarbonato formos anijonitas \u00a0R\u2013NH3<\/sub>HCO3<\/sub>. Filtruojant vanden\u012f per R\u2013NH3<\/sub>HCO3<\/sub>formos anijonit\u0105, main\u0173 reakcijoje vietoje Cl\u2013<\/sup> jon\u0173 dalyvavo HCO3<\/sub>\u2013<\/sup> jonai, kurie ir per\u0117jo \u00a0\u012f filtrat\u0105. Taigi, filtruotame vandenyje padid\u0117ja ne Cl\u2013<\/sup>, o HCO3<\/sub>\u2013<\/sup> jon\u0173 koncentracija. Ir tai yra gerai, nes HCO3<\/sub>\u2013 <\/sup>jonai suteikia vandeniui ger\u0105 skon\u012f ir j\u0173 koncentracija higienos normoje n\u0117ra normuojama. \u0160io tyrimo rezultatai pateikti 3 \u00a0pav.<\/i><\/p>\n

\"\"<\/a><\/i><\/p>\n

3 pav.\u00a0Nitrat\u0173 \u0161alinimas naudojant hidrokarbonato formos (R-NH3HCO3) anijonit\u0105<\/p>\n

Lyginant 2 ir 3 pav. pateiktus duomenis matyti, kad \u0161alinant nitratus dviej\u0173 skirting\u0173 form\u0173 anijonitais gauti beveik identi\u0161ki rezultatai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nitratai vandenyje \u2013 chemin\u0117s med\u017eiagos, kurios gali patekti \u012f vanden\u012f i\u0161 tr\u0105\u0161\u0173, nuotek\u0173 ar pramonini\u0173 \u0161altini\u0173. Didelis nitrat\u0173 kiekis geriamajame vandenyje gali b\u016bti pavojingas sveikatai, ypa\u010d k\u016bdikiams ir n\u0117\u0161\u010dioms moterims, nes gali sutrikdyti deguonies perne\u0161im\u0105 organizme. Vandens tyrimai padeda nustatyti j\u0173 lyg\u012f. Po\u017eemini\u0173 vanden\u0173 svarbiausia problema yra pernelyg didel\u0117s gele\u017eies jungini\u0173, kartais mangano, amonio ar …<\/p>","protected":false},"author":232,"featured_media":59,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-477","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/477","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/232"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=477"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/477\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":84082,"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/477\/revisions\/84082"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=477"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=477"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/test.aquafilter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=477"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}